Ori senatvė – ne tik saugūs namai

Kalbėdami apie senjorų priežiūrą dažnai pirmiausia galvojame apie saugią gyvenamąją vietą, kasdienę pagalbą, maitinimą ar sveikatos priežiūrą. Visa tai labai svarbu, tačiau ori senatvė reiškia kur kas daugiau.

Žmogui svarbu ne tik būti prižiūrėtam. Jam svarbu jaustis gerbiamam, išgirstam, savarankiškam tiek, kiek leidžia jo galimybės, ir neprarasti ryšio su artimaisiais bei aplinka.

Orumas prasideda nuo požiūrio į žmogų

Vyresnio amžiaus žmogus neturėtų būti vertinamas tik pagal savo sveikatos būklę ar tai, kiek pagalbos jam reikia.

Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo istoriją, įpročius, pomėgius, vertybes ir asmeninį ritmą. Todėl kokybiška priežiūra turėtų būti grindžiama pagarba individualumui.

Svarbu ne tik padėti, bet ir išklausyti. Ne tik pasirūpinti kasdieniais poreikiais, bet ir leisti žmogui pačiam priimti sprendimus ten, kur jis gali tai daryti.

Būtent toks požiūris padeda išsaugoti savivertę ir orumo jausmą.

Saugumas neturėtų reikšti savarankiškumo praradimo

Senjorui gali būti reikalinga pagalba judant, rengiantis, prausiantis ar atliekant kitus kasdienius veiksmus. Tačiau tai nereiškia, kad viską reikia atlikti už jį.

Jeigu žmogus gali dalį veiksmų atlikti pats, svarbu suteikti tam galimybę.

Savarankiškumas padeda išlaikyti pasitikėjimą savimi ir kasdienio gyvenimo kontrolės jausmą. Net maži pasirinkimai – ką apsirengti, kada ilsėtis ar kokioje veikloje dalyvauti – žmogui gali būti labai svarbūs.

Bendravimas ir ryšys su kitais žmonėmis

Ori senatvė neatsiejama nuo bendravimo.

Žmogui svarbu turėti su kuo pasikalbėti, būti išklausytam, dalyvauti bendroje veikloje ir jaustis bendruomenės dalimi.

Vyresniame amžiuje socialinis ratas gali mažėti, todėl vienatvė tampa vis aktualesniu iššūkiu. Dėl to priežiūros aplinkoje svarbus ne tik profesionalus personalas, bet ir galimybė kurti žmogiškus ryšius.

Socialinis užimtumas, bendri renginiai, pasivaikščiojimai ar paprasti kasdieniai pokalbiai gali tapti reikšminga gyvenimo dalimi.

Ryšys su šeima turi išlikti

Persikėlimas į globos ar priežiūros namus neturėtų reikšti atsiskyrimo nuo šeimos.

Artimųjų apsilankymai, skambučiai ir bendras laikas padeda žmogui išlaikyti emocinį ryšį bei saugumo jausmą.

Tai ypač svarbu šeimoms, kurių nariai gyvena kituose miestuose ar užsienyje. Tokiais atvejais šeimai svarbu žinoti, kad jų artimas žmogus yra ne tik prižiūrėtas, bet ir gerbiamas bei išgirstas.

Namai turi jaustis kaip namai

Priežiūros vieta turėtų būti daugiau nei funkcionali įstaiga.

Svarbi jauki aplinka, privatumas, asmeniniai daiktai, galimybė turėti savo erdvę ir išlaikyti kuo daugiau įprasto gyvenimo elementų.

Žmogus neturėtų jaustis tik kambario ar lovos numeriu.

Tikri namai yra vieta, kur žmogus jaučiasi saugus, priimtas ir vertinamas.

Ori senatvė – gyvenimo tęsinys

Senėjimas nėra gyvenimo pabaiga. Tai kitas gyvenimo etapas, kuriame žmogui ir toliau svarbūs santykiai, pasirinkimai, bendravimas, prasminga veikla ir pagarba.

Todėl kokybiška senjorų priežiūra turėtų būti orientuota ne tik į tai, ko žmogus nebegali, bet ir į tai, ką jis vis dar gali, nori ir mėgsta daryti.

VšĮ „Orus gyvenimas“ siekia kurti būtent tokią aplinką – ne tik saugius namus, bet vietą, kurioje senjoras galėtų gyventi oriai, išlikti savimi, jaustis bendruomenės dalimi ir neprarasti ryšio su artimaisiais.